Yra toks keistas paradoksas bendraujant raštu: kuo mažiau matome vienas kito veido, tuo lengviau viską suprasti neteisingai. Balso tono, šypsenos ar akių kontakto nėra – lieka tik žodžiai, o jie kartais nuskamba visai kitaip, nei norėjome. Ypač kai reikia pasakyti „ne sutinku“ darbo pokalbyje, susirašinėjime ar el. laiške kolegai.
Geros naujienos – yra būdų, kaip išreikšti nuomonę taip, kad žmogus kitoje pusėje nesijaustų puolamas. Tai nereiškia meluoti ar tylėti apie tai, ką iš tikrųjų manai. Tai reiškia rasti žodžius, kurie palieka vietos dialogui, o ne gynybai.
Kodėl tonas svarbesnis nei manome
Kai žmogus perskaito „tu neteisus“, smegenys reaguoja beveik taip pat, kaip į fizinę grėsmę – suveikia gynybos mechanizmas. Nesvarbu, koks protingas argumentas seka toliau, jis dažnai jau nebebus išgirstas. Štai kodėl formuluotė kartais svarbesnė už patį turinį.
Čia ir slypi menas: pasakyti tą pačią mintį, bet taip, kad pašnekovas liktų atviras, o ne užsidarytų. Štai dešimt frazių, kurios tai leidžia padaryti.
10 frazių, kurios keičia pokalbio kryptį
1. „Man įdomu, iš kur kilo ši idėja…“
Vietoj tiesioginio prieštaravimo – smalsumas. Tai parodo, kad nori suprasti, ne ginčytis.
2. „Aš tai matau kitaip, ir štai kodėl…“
Nesakai, kad kitas neteisus – sakai, kad tavo perspektyva skiriasi. Skirtumas subtilus, bet jaučiamas iš karto.
3. „Ačiū, kad pasidalinote – turiu papildomą mintį.“
Pripažinimas prieš nesutikimą sumažina įtampą beveik automatiškai.
4. „Galbūt aš ko nors nepastebiu, bet…“
Nuolankumas nėra silpnumas. Jis atveria duris pokalbiui, o ne uždaro juos.
5. „Suprantu tavo logiką, tik norėčiau pridurti…“
Pripažini, kad argumentas turi prasmę, prieš pateikdamas savo.
6. „Kas, jei pažiūrėtume iš kitos pusės?“
Kviesk į bendrą mąstymą, o ne primesk savo požiūrį kaip vienintelį teisingą.
7. „Man reikia daugiau laiko apgalvoti, bet pirminė mano reakcija…“
Tai leidžia išsakyti nuomonę, neuždarant durų tolimesnei diskusijai.
8. „Sutinku su dalimi to, ką sakai, tačiau…“
Dalinis sutikimas kuria pagrindą, ant kurio lengviau statyti nesutikimą.
9. „Norėčiau pasitikslinti, ar teisingai supratau…“
Kartais nesutarimas kyla ne dėl skirtingų nuomonių, o dėl nesusipratimo. Ši frazė tai išsiaiškina be kaltinimų.
10. „Vertinu tavo požiūrį, nors mano yra kitoks.“
Paprasta, tiesi, bet nuginkluojanti. Parodo pagarbą net tada, kai požiūriai nesutampa.
Kodėl tai veikia
Visos šios frazės turi vieną bendrą bruožą – jos nepaneigia pašnekovo tiesos egzistavimo. Jos tiesiog prideda tavo tiesą šalia. Tai nedidelis, bet reikšmingas skirtumas tarp „tu klysti“ ir „aš matau kitaip“. Pirmas variantas kviečia gintis, antras – kalbėtis.
Verta pastebėti ir tai, kad tonas priklauso ne tik nuo žodžių, bet ir nuo konteksto. Ta pati fraze parašyta el. laiške viršininkui ir žinutėje draugui gali nuskambėti skirtingai. Todėl visada verta prieš siunčiant perskaityti dar kartą – ne dėl gramatikos, o dėl to, kaip tai gali būti suprasta kitos pusės.
Vietoj taško – kablelis pokalbiui tęsti
Rašydami galime pamiršti, kad kitoje ekrano pusėje sėdi žmogus su savo diena, nuotaika ir jautrumu. Kai pasirenkame žodžius atsargiau, nesutikimas nustoja būti konfliktu ir tampa tuo, kuo turėtų būti – pokalbio dalimi. Galbūt didžiausia komunikacijos paslaptis ir yra ši: nereikia nuslėpti savo nuomonės, tereikia rasti jai tinkamus rūbus. O tie rūbai dažnai būna paprasčiausi žodžiai, ištarti su truputį daugiau empatijos, nei įprasta.
