Tekstas nr. 524

Laisvalaikis Naujausios

Tekstas bus labai nuobodus ir neįdomus, tad geriau jo niekam neskaityti. Tik gaišinsite savo brangų laiką. Geriau dirbkite ir pasiekite dar geresnius ir dar efektyvesnius darbo rezultatus. Šiame tekste tikrai nerasite nieko įdomaus. Jis bus sausas, nuobodus, skirtas tik reikiamai tuščiai vietai užpildyti. Šis tekstas – tai lyg tuščia iškamša. Neskaitykite jo.

Tai tik griaučiai, tai tik skeletas, kuriame nėra nieko. Skaitant šį tekstą Jus pagaus toks didelis nuobodulys, kad Jūs pradėsite žiovauti. Maža to, jis bus toks neįdomus ir toks nepakenčiamas, kad su didžiausiu džiaugsmu grįšite prie savo įprasto monotoniško kasdienio darbo ir šis Jums pasirodys šimtą kartų mielesnis, nes pasiūlys šimtą kartų geresnę patirtį, nei šio teksto skaitymas.

Kodėl šis tekstas toks nuobodus?

Supraskite, mielieji, šis tekstas tiesiog nėra skirtas skaitymui. O kam gi jis tuomet skirtas?  – paklausite. Tai kaip ir niekam… Iš tiesų šis tekstas skirtas niekam, nes niekas net nežino, kam jis skirtas. Jis iš tiesų neturi jokios prasmės, jokios paskirties, visiškai nieko nereiškia ir ko gero nėra niekam skirtas. Dėl to turinio autorius tyčia pasistengė jį rašyti taip neįdomiai, taip sausai, taip nekūrybingai, be vaizduotės, be idėjos, ugnies…

Būtent dėl to šis tekstas toks nuobodus ir būtent dėl to niekam nerekomenduojama jį skaityti. Supraskite, šio teksto skaitymas galbūt net traumuos Jus emociškai, įneš į Jūsų kasdienybę tokį nuobodulį ir monotoniją, kad kur kas linksmesnis atrodys įprastas darbas ir kasdieniai vargai. Niekam nerekomenduojama jo skaityti, kas nori išgelbėti savo protą ir nenupušti.

Saugokite, mielieji, save, neskaitykite šio teksto. Geriausiu atveju Jūs tiesiog mirsite iš nuobodulio, o blogiausiu… vienas Dievas težino kas bus. Todėl neskaitykite, neskaitykite jo – geriau per tą brangų laiką nuveikite ką nors naudingo pasauliui ir žmonijai.

Tekstas nr. 524, pavadintas anonimiškai, nes yra tuščias, užpildys dar vieną tuščią vietą su kažkokiu galbūt ir netuščiu tikslu. Tuščiu ar netuščiu, štai iki ko nusigyvenom – tai yra didžiulė mistika, apie kurią nieko nenusimano net pats šio teksto autorius.