Kai kompiuteris tampa laiko bomba
Sėdite prie kompiuterio, dirbate su svarbiu projektu, ir staiga – ekranas užšąla. Arba dar blogiau – kompiuteris net neįsijungia. Tą akimirką galvoje prasideda panika: o kaip su tais dokumentais? O nuotraukos iš vakarykštės šventės? O darbo failai, kuriuos rengiau visą savaitę? Kaune, kaip ir bet kuriame kitame mieste, tokios situacijos nutinka kasdien. Ir dažniausiai žmonės apie duomenų apsaugą pradeda galvoti tik tada, kai jau per vėlu.
Realybė tokia, kad kiekvienas kietasis diskas, SSD ar bet kokia kita laikmena turi ribotą tarnavimo laiką. Tai ne „ar” sugenda, o „kada” sugenda klausimas. Mechaniniai kietieji diskai vidutiniškai tarnauja 3-5 metus, SSD – šiek tiek ilgiau, bet ir jie nėra amžini. O kai pridedame prie to atsitiktinius virusus, elektros tinklo svyravimus, atsitiktinius ištrynimus ar paprasčiausią kavos puodelį, išlietą ant nešiojamojo – tampa aišku, kad duomenų apsauga turėtų būti prioritetas kiekvienam.
Trys aukso taisyklės, kurias privalo žinoti kiekvienas
Profesionalūs IT specialistai vadovaujasi taip vadinama 3-2-1 taisykle, ir nors ji skamba kaip kokia matematinė formulė, iš tikrųjų tai labai paprasta koncepcija. Turėkite tris savo duomenų kopijas, saugokite jas dviejose skirtingose laikmenose ir vieną kopiją laikykite ne tame pačiame fiziniame vietoje.
Praktiškai tai reiškia štai ką: originali versija jūsų kompiuteryje, viena kopija išoriniame kietajame diske, kurį laikote namuose, ir dar viena kopija debesijoje arba pas draugus/giminaičius kitame rajone. Kodėl taip sudėtingai? Nes jei kils gaisras ar atsitiks vagystė, prarasite ir kompiuterį, ir šalia jo stovinčią išorinę laikmeną. O ta trečia kopija kitoje vietoje išgelbės jūsų duomenis.
Žinoma, ne visi duomenys yra vienodai svarbūs. Nebūtina daryti trijų kopijų kiekvieno atsisiųsto filmo ar žaidimo – juos galite atsisiųsti iš naujo. Bet šeimos nuotraukos, darbo dokumentai, mokesčių deklaracijos, diplomai, svarbūs el. laiškai – štai kas tikrai verta trigubos apsaugos.
Išorinės laikmenos: sena, bet patikima klasika
Išorinis kietasis diskas – tai pirmasis ir paprasčiausias žingsnis duomenų apsaugos link. Kaune juos galite įsigyti bet kurioje elektronikos parduotuvėje – nuo „Topo centro” iki „Akropolio”. Kainos prasideda nuo 50-60 eurų už 1TB talpos diską, ko turėtų pakakti vidutiniam vartotojui.
Renkantis išorinę laikmeną, atkreipkite dėmesį į kelis dalykus. Pirma, talpa – geriau paimti šiek tiek daugiau nei manote, kad jums reikia. Duomenų kiekis auga greičiau nei manote. Antra, patikimumas – verta rinktis žinomus gamintojus kaip Western Digital, Seagate ar Toshiba. Taip, jie gali kainuoti 10-20 eurų brangiau, bet kai kalbame apie duomenų saugumą, tai ne ta vieta taupyti.
Mechaninis ar SSD? Jei laikmena daugiausia gulės ant lentynos ir bus naudojama tik atsarginėms kopijoms, mechaninis diskas puikiai tiks ir kainuos pigiau. Jei planuojate dažnai nešiotis su savimi, geriau rinktis SSD – jis atsparus smūgiams ir vibracijos. Tik žinokite, kad SSD negali ilgai saugoti duomenų visiškai atjungtas nuo elektros – po kelių metų duomenys gali pradėti nykti. Todėl idealus variantas – turėti abu tipus.
Ir dar vienas svarbus dalykas – nelaikykite išorinio disko nuolat prijungto prie kompiuterio. Prijunkite, padarykite atsarginę kopiją, atjunkite. Priešingu atveju, jei kompiuterį užpuls virusas ar įvyks elektros problema, nukentės ir išorinis diskas.
Debesų saugyklos: modernusis sprendimas
Debesų saugyklos – tai failų saugojimas internete, specialiuose serverių centruose. Skamba sudėtingai, bet naudotis yra paprasčiau nei atrodo. Populiariausi variantai – Google Drive, Microsoft OneDrive, Dropbox, pCloud. Daugelis jų siūlo nemokamą erdvę pradžiai – paprastai 5-15 GB, ko pakanka svarbiausių dokumentų atsarginei kopijai.
Didžiausias debesų saugyklų privalumas – jūsų duomenys saugomi ne jūsų namuose. Net jei sudeg visas butas (neduok Dieve), jūsų nuotraukos ir dokumentai liks saugūs. Be to, prie jų galite pasiekti iš bet kurio įrenginio – kompiuterio, telefono, planšetės. Buvote Kauno senamiestyje, padarėte nuotraukų telefonu, jos automatiškai nusikopijavo į debesį, ir vakarą jau galite jas peržiūrėti kompiuteryje namuose.
Tačiau yra ir trūkumų. Pirma, reikia interneto ryšio. Jei jūsų internetas lėtas, didelių failų įkėlimas gali užtrukti amžinybę. Antra, nemokami planai siūlo ribotą vietą. Jei turite daug nuotraukų ar video, greičiausiai teks mokėti – paprastai 2-10 eurų per mėnesį už 100GB-1TB. Trečia, privatumas – jūsų duomenys saugomi kažkieno kito serveriuose. Nors rimtos kompanijos garantuoja saugumą, visada lieka teorinis rizikos lygis.
Praktinis patarimas: naudokite debesų saugyklą svarbiausių dokumentų atsarginei kopijai. Nuotraukos, darbo failai, mokesčių dokumentai – tai puikiai tinka. Bet gal ne verta ten laikyti ypač asmeninių dalykų ar konfidencialios informacijos, jei esate labai susirūpinę privatumu.
Automatizacija – kai kompiuteris pats pasirūpina savimi
Didžiausia problema su atsarginėmis kopijomis – žmonės tiesiog pamiršta jas daryti. Šiandien prisimeni, kitą savaitę užmiršti, po mėnesio jau nė nebeateini į galvą. O tada nutinka gedimas, ir pasirodo, kad paskutinė kopija buvo prieš pusmetį.
Sprendimas – automatizuoti procesą. Windows 10 ir 11 turi integruotą „File History” funkciją, kuri automatiškai kopijuoja jūsų dokumentus, nuotraukas, muzikos ir vaizdo įrašus į išorinį diską. Nustatote kartą, ir sistema pati reguliariai daro kopijas fone, jums net nereikia apie tai galvoti.
Mac kompiuteriuose yra dar paprastesnis sprendimas – „Time Machine”. Prijungiate išorinį diską, įjungiate „Time Machine”, ir viskas. Sistema automatiškai kas valandą daro atsargines kopijas, išsaugodama visą jūsų sistemos būseną. Jei kas nors nutinka, galite atkurti ne tik failus, bet ir visą sistemą tokią, kokia ji buvo bet kuriuo ankstesniu momentu.
Debesų saugykloms taip pat galima nustatyti automatinį sinchronizavimą. Pavyzdžiui, Google Drive gali automatiškai kopijuoti pasirinktus aplankus iš jūsų kompiuterio. Išsaugojote dokumentą „Dokumentai” aplanke – jis automatiškai nukopijuojamas į debesį. Nereikia nieko daryti rankiniu būdu.
Vienas svarbus dalykas – reguliariai patikrinkite, ar automatinės kopijos tikrai veikia. Kartą per kelis mėnesius įsitikinkite, kad failai kopijuojami, kad laikmenoje yra vietos, kad procesas nevyksta su klaidomis. Nes būtų labai nemaloniai sužinoti gedimo metu, kad automatinė sistema neveikė jau pusmetį.
Ženklai, kad kompiuteris ruošiasi „mirti”
Kompiuteriai retai sugenda visiškai netikėtai. Paprastai jie prieš tai duoda ženklų, kad kažkas negerai. Mokėjimas atpažinti šiuos ženklus gali suteikti jums laiko padaryti atsargines kopijas prieš galutinį gedimą.
Keisti garsai – vienas ryškiausių požymių. Jei kietasis diskas pradeda cypsėti, traškėti ar skleisti kitokius neįprastus garsus, tai blogas ženklas. Mechaniniai diskai turi judančias dalis, ir kai jos pradeda gedinti, tai girdisi. Išgirdę tokius garsus, nedelsiant darykite atsargines kopijas – diskas gali sugesti bet kurią dieną.
Lėtėjimas – jei kompiuteris, kuris anksčiau veikė sklandžiai, staiga tapo lėtas kaip vėžlys, tai gali reikšti disko problemas. Žinoma, gali būti ir kitų priežasčių (virusai, per daug programų fone), bet verta patikrinti disko būklę.
Failų klaidos – jei pradeda dingti failai, programos nebesijungia, arba matote pranešimus apie sugadintus failus, tai rimtas signalas. Sistema galbūt jau kovoja su disko problemomis, ir laikas bėga.
„Mėlynas ekranas” (BSOD) Windows kompiuteriuose – jei jį matote dažnai, ypač su klaidomis, susijusiomis su disko įrenginiais, tai aiškus įspėjimas. Vienas atsitiktinis „mėlynas ekranas” per metus – normalu. Keli per savaitę – problema.
Windows ir Mac turi įrankius disko būklei patikrinti. Windows – „chkdsk” komanda arba „Error Checking” funkcija disko savybėse. Mac – „Disk Utility” programa su „First Aid” funkcija. Verta paleisti šiuos įrankius kartą per kelis mėnesius profilaktiškai.
Ką daryti, kai jau per vėlu
Tarkime, atsitiko blogiausia – kompiuteris nebeįsijungia, ir jūs neturite atsarginių kopijų. Nesijaudinkite per daug – dar ne viskas prarasta. Kaune yra keletas įmonių, kurios specializuojasi duomenų atkūrime. Taip, tai kainuoja – nuo 50 iki kelių šimtų eurų priklausomai nuo gedimo sudėtingumo, bet jei duomenys tikrai svarbūs, tai gali būti verta.
Svarbiausia – nieko nedarykite patys. Nejunkite ir neišjunkite kompiuterio daug kartų, nebandykite formatuoti, neinstaliuokite programų duomenų atkūrimui, jei nesate tikri, ką darote. Kiekvienas toks bandymas gali padaryti situaciją blogesnę ir sumažinti profesionalų šansus atkurti duomenis.
Jei diskas vis dar veikia, bet sistema nebeužsikrauna, galite pabandyti prijungti diską prie kito kompiuterio kaip išorinį ir nukopijuoti failus. Tam reikia specialaus USB adapterio (kainuoja apie 10-15 eurų) arba galite atnešti visą kompiuterį draugui, kuris išmano techniką.
Yra ir programinė įranga duomenų atkūrimui – Recuva, TestDisk, PhotoRec. Kai kurios nemokamos, kitos mokamos. Jos gali padėti atkurti ištrintus failus ar failus iš pažeisto disko. Bet vėlgi – jei nesate tikri, ką darote, geriau kreipkitės į specialistus.
Kai duomenų apsauga tampa įpročiu
Duomenų apsauga nėra vienkartinis veiksmas – tai įprotis, kurį reikia išsiugdyti. Panašiai kaip dantų valymasis ar saugos diržo segimas automobilyje. Iš pradžių reikia pastangų, bet vėliau tai tampa automatišku.
Pradėkite nuo mažų žingsnių. Šią savaitę įsigykite išorinį diską ir padarykite pirmąją atsarginę kopiją. Kitą savaitę nustatykite automatinį kopijavimą. Po mėnesio užsiregistruokite debesų saugykloje ir įkelkite svarbiausius dokumentus. Nebandykite padaryti visko iš karto – tai tik privers jus atidėlioti.
Sukurkite sau priminimus. Kiekvieno mėnesio pirmą dieną – patikrinti, ar veikia automatinės kopijos. Kas ketvirtį – peržiūrėti, kokie nauji svarbūs duomenys atsirado ir ar jie apsaugoti. Kartą per metus – patikrinti disko būklę specialiomis programomis.
Mokykite šių dalykų ir savo artimuosius. Kiek kartų girdėjote istorijų apie tėvus ar senelius, praradusius visas nuotraukas? Padėkite jiems nustatyti automatines kopijas. Tai gali užtrukti valandą jūsų laiko, bet išgelbės jiems dešimtmečius prisiminimų.
Ir nepamirškite – technologijos keičiasi. Sprendimas, kuris puikiai veikia šiandien, po penkerių metų gali būti pasenęs. Laikykitės naujienų, kartais peržiūrėkite savo duomenų apsaugos strategiją. Galbūt atsirado naujų, geresnių, pigesnių sprendimų.
Galiausiai, atminkite, kad jokia sistema nėra 100% nepralaužiama. Bet turėdami kelias atsargines kopijas skirtingose vietose, jūsų duomenų praradimo tikimybė tampa tokia maža, kad praktiškai neįmanoma. Ir kai vieną dieną jūsų kompiuteris vis dėlto suges (o jis suges – tai neišvengiama), jūs tik nusišypsote, nusipirksite naują, atkursite duomenis iš atsarginės kopijos ir dirbsite toliau. Be panikos, be streso, be prarastų prisiminimų. Ir būtent dėl to verta skirti laiko duomenų apsaugai jau šiandien.
