Kodėl kultūriniai pranešimai skiriasi nuo įprastų skelbimų
Kultūriniai renginiai yra ypatingi. Jie nepretenduoja parduoti prekę ar paslaugą – jie siūlo patirtį, emociją, bendruomenės jausmą. Todėl ir pranešimai apie tokius renginius turėtų būti kitokio pobūdžio nei įprasti komerciniai skelbimai.
Kai rašote apie koncertą, parodą ar teatrinį pasirodymą, jūs ne tik informuojate – jūs kvietate žmones tapti dalimi kažko didesnio. Geras kultūrinis pranešimas sukuria lūkestį, žadina smalsumą ir padeda žmonėms įsivaizduoti save tame renginyje. Tai ne tik data ir vieta – tai pasakojimas apie tai, kodėl šis renginys yra svarbus būtent jūsų bendruomenei.
Dažnai matau, kaip organizatoriai nukopijuoja tą patį tekstą į visus kanalus, prideda nuotrauką ir tikisi rezultatų. Deja, taip neveikia. Kiekviena platforma turi savo specifiką, kiekviena auditorija reaguoja skirtingai. Mama, kuri skaito vietos laikraštį, ir dvidešimtmetis, slankantis Instagram, reikalauja skirtingo požiūrio.
Kas turėtų būti kiekviename kultūriniame pranešime
Pradėkime nuo pagrindų. Nepriklausomai nuo to, ar rašote Facebook įrašą, ar spausdinsite plakatą, tam tikri elementai turi būti visada. Tačiau jie turėtų būti pateikti ne kaip sausas informacijos sąrašas, o integruoti į patrauklų tekstą.
Data ir laikas – atrodo savaime suprantama, bet nustebsite, kiek kartų mačiau skelbimus, kuriuose reikia ieškoti šios informacijos. Užrašykite aiškiai: „spalio 15 d., šeštadienį, 18 val.” Jei renginys trunka kelias dienas, nurodykite visą laikotarpį. Jei tai pasikartojantis renginys, paaiškinkite grafiką.
Vieta – nepakanka parašyti tik pavadinimo. Ne visi žino, kur yra jūsų kultūros centras ar galerija. Pridėkite adresą, o jei įmanoma – nuorodą į žemėlapį. Jei tai naujas ar sunkiai randamas objektas, pridėkite orientyrus: „šalia Maximos” ar „priešais seną bažnyčią”.
Kaina arba įėjimo sąlygos – jei renginys nemokamas, parašykite tai didžiosiomis raidėmis. Tai didelis privalumas. Jei mokamas, nurodykite tikslią kainą ir kur galima įsigyti bilietus. Ar yra nuolaidos studentams, pensininkams, šeimoms? Pasakykite apie tai.
Trumpas, bet intriguojantis aprašymas – čia ir prasideda tikrasis darbas. Nereikia rašyti viso renginio programos. Užuot išvardinę, kas bus, papasakokite, kodėl tai verta dėmesio. Vietoj „bus atliekamos liaudies dainos” geriau „išgirsime senųjų dainų, kurias mūsų močiutės dainuodavo prie ratelio”.
Kaip rašyti, kad žmonės tikrai perskaitytų
Didžiausia klaida, kurią daro organizatoriai – jie rašo sau, ne auditorijai. Naudoja profesinę žargoną, sudėtingus sakinius, oficialų toną. Bet jūsų tikslas – pasiekti paprastą žmogų, kuris vakarą praleidžia naršydamas telefoną sofoje.
Rašykite paprastai ir tiesiogiai. Kreipkitės į skaitytoją asmeniškai. Vietoj „renginys skirtas visiems, besidomintiems menu” parašykite „jei kada nors stebėjotės, kaip menininkas kuria savo kūrinius – tai jūsų proga pamatyti procesą iš arti”.
Naudokite trumpus sakinius. Ilgi, sudėtingi sakiniai su daugybe įterptinių žodžių ir papildomų minčių, kurios galbūt ir svarbios, bet apsunkina skaitymą, verčia žmogų prarasdinti dėmesį ir galiausiai tiesiog praleisti visą tekstą. Matote? Toks sakinys neveikia.
Emocijos yra svarbios. Kultūra – tai jausmai, išgyvenimai, patirtys. Jūsų tekstas gali ir turėtų tai atspindėti. Jei organizuojate vaikiškų pasakų vakarą, leiskite skaitytojui pajusti tą jaukumą ir šilumą. Jei tai energingas koncertas – tekste turi jaustis ta energija.
Vizualinė pusė: kodėl vaizdai yra pusė sėkmės
Gyvenate pasaulyje, kuriame žmonės per dieną mato šimtus, jei ne tūkstančius vaizdų. Jūsų pranešimas turi išsiskirti. Bet tai nereiškia, kad reikia samyti profesionalų fotografą kiekvienam skelbimui.
Viena gera nuotrauka veikia geriau nei penkios vidutiniškos. Pasirinkite vaizdą, kuris perteikia renginio esmę. Jei tai klasikinės muzikos koncertas, galbūt instrumentų detalė ar koncertų salė. Jei vaikiškas renginys – džiaugsmingų vaikų veidai iš ankstesnio panašaus renginio.
Teksto ant vaizdo naudokite saikingai. Taip, plakatuose ir socialiniuose tinkluose dažnai reikia užrašyti pagrindinę informaciją ant nuotraukos. Bet neperkraukite. Data, laikas, vieta – tai maksimumas. Viskas kita gali būti aprašyme.
Spalvos ir šriftai turi atitikti renginio charakterį. Vaikiškam renginiui tinka ryškios spalvos ir žaismingi šriftai. Klasikinei muzikai – elegantiška, santūri paletė. Tai nėra griežtos taisyklės, bet pagalvokite, kokią nuotaiką norite sukurti.
Kur ir kaip platinti: kanalų pasirinkimas
Turite puikų pranešimą, dabar reikia, kad jį pamatytų kuo daugiau žmonių. Bet ne visi kanalai vienodai efektyvūs visiems renginiams ir visoms auditorijoms.
Socialiniai tinklai – Facebook vis dar yra pagrindinis kanalas daugeliui vietos bendruomenių Lietuvoje, ypač vyresniems nei 30 metų žmonėms. Sukurkite renginį Facebook platformoje, ne tik įrašą. Tai leidžia žmonėms paspausti „dalyvauju” ir gauti priminimus. Instagram puikiai veikia jaunesnei auditorijai ir vizualiai patraukliems renginiams. Čia svarbu ne tik įrašas, bet ir Stories, kuriose galite dalintis užkulisiais, pasiruošimu.
Vietos žiniasklaida – nepamirškit laikraščių, radijo stočių, vietos naujienų portalų. Daugelis jų mielai skelbia informaciją apie kultūrinius renginius, ypač jei tai nemokama. Siųskite jiems informaciją bent savaitę prieš renginį. Parašykite trumpą, informatyvų tekstą, kurį galėtų tiesiog nukopijuoti – taip padidinate tikimybę, kad jūsų renginys bus paminėtas.
Fiziniai skelbimų lentų – taip, žmonės vis dar į jas žiūri. Ypač vietose, kur lankosi jūsų tikslinė auditorija: bibliotekose, kavinėse, mokyklose, seniūnijose. Atspausdinkite kelis plakatų egzempliorius ir pasikabinkite strateginėse vietose. Bet nepamirškite paprašyti leidimo – niekas nemėgsta, kai kas nors klijuoja skelbimus be sutikimo.
El. pašto naujienlaiškiai – jei turite prenumeratorių bazę, tai vienas efektyviausių būdų. Žmonės, kurie užsiprenumeravo jūsų naujienas, jau yra suinteresuoti. Tik nesiųskite per dažnai – kartą per savaitę ar dvi kartus per mėnesį yra optimalu.
Laiko planavimas: kada ir kaip dažnai skelbti
Vienas pranešimas prieš savaitę iki renginio neužteks. Bet ir kasdieniai priminimai gali erzinti. Reikia rasti pusiausvyrą.
Idealus grafikas atrodo maždaug taip: pirmasis skelbimas 3-4 savaitės prieš renginį. Tai „išankstinis įspėjimas”, kuris leidžia žmonėms įsidėti datą į kalendorių. Antrasis – prieš 1-2 savaites, jau su daugiau detalių ir galbūt užkulisių. Trečiasis – prieš savaitę, su priminimu ir papildoma informacija (pvz., kur parkuotis, ką atsivežti). Ketvirtasis – prieš 1-2 dienas, paskutinis priminimas. Ir galiausiai – renginio dieną, „dar ne per vėlu ateiti!”
Tačiau tai ne reiškia, kad turite skelbti tą patį tekstą penkis kartus. Kiekvienas pranešimas turėtų būti kitoks. Pirmame galite pabrėžti patį renginį, antrame – pristatyti atlikėjus ar menininkus, trečiame – pasidalinti atsiliepimais iš ankstesnių renginių, ketvirtame – priminti praktinius dalykus.
Dienos laikas irgi svarbus. Socialiniuose tinkluose geriausiai veikia įrašai, paskelbti pietų metu (12-14 val.) arba vakare (18-21 val.) – kai žmonės daro pertrauką darbe arba jau grįžo namo. Savaitgaliais žmonės aktyvesni ryte ir popietę.
Kaip įtraukti bendruomenę į skleidimą
Geriausias būdas pasiekti daugiau žmonių – pasinaudoti jau egzistuojančiais tinklais. Jūsų bendruomenės nariai turi draugus, šeimas, kolegas. Jei jie pasidalins informacija apie jūsų renginį, pasieksite daug platesnę auditoriją.
Bet žmonės nedalinsis automatiškai. Turite jiems tai palengvinti ir motyvuoti. Sukurkite lengvai dalinamą turinį – gražų plakatą, intriguojantį video, įdomų faktą apie renginį. Kuo įdomesnis ir vizualiai patrauklesnis turinys, tuo didesnė tikimybė, kad juo pasidalins.
Paprašykite pagalbos. Jei turite komandą, savanorių, partnerių – paprašykite jų pasidalinti informacija savo tinkluose. Jei renginyje dalyvauja atlikėjai ar menininkai – paprašykite ir jų. Dažniausiai žmonės mielai sutinka, tik reikia paprašyti.
Sukurkite hashtag’ą arba unikalų pavadinimą, kurį žmonės galėtų naudoti. Tai padeda sekti, kas kalba apie jūsų renginį, ir sukuria bendruomenės jausmą. Bet hashtag’as turi būti trumpas, lengvai įsimenamas ir unikalus.
Organizuokite konkursus ar akcijas. Pavyzdžiui, „pasidalink šiuo įrašu ir laimėk du bilietus” arba „pažymėk draugą, su kuriuo norėtum ateiti”. Tai padidina įsitraukimą ir organiškai paskleidžia informaciją.
Klaidos, kurių verta vengti
Per daugelį metų stebėdamas kultūrinių renginių komunikaciją, pastebėjau kartojančias klaidas. Jų išvengimas gali ženkliai pagerinti rezultatus.
Per daug informacijos – kai kurie organizatoriai bando įsprausti visą renginio programą į vieną skelbimą. Rezultatas – niekas neskaito. Geriau pateikti pagrindinę informaciją ir nuorodą, kur galima rasti daugiau detalių.
Per sudėtinga kalba – jei organizuojate meno parodą, nebūtina naudoti menotyros terminus. Paaiškinkite paprastai, ką žmonės pamatys ir kodėl tai įdomu. Prisiminkite – jūs rašote ne meno kritikams, o paprastiems žmonėms.
Nepakankamas kontekstas – jei skelbiame apie žinomą atlikėją ar menininkų, galbūt atrodo savaime suprantama, kas jie tokie. Bet ne visi žino. Pridėkite trumpą pristatymą, kodėl jie svarbūs, ką jie daro.
Ignoruojami praktiniai klausimai – žmonės nori žinoti, ar yra kur parkuotis, ar renginys tinkamas vaikams, ar reikia registruotis iš anksto, ar galima atsivesti šunį. Jei tokios informacijos nėra, kai kurie tiesiog neateis, nes nebus tikri.
Skelbimas tik vienoje vietoje – net jei turite daug sekėjų Facebook, ne visi juos pamatys jūsų įrašą. Algoritmai veikia taip, kad organiškai pasiekiate tik nedidelę dalį auditorijos. Būtina naudoti kelis kanalus.
Kai renginys baigėsi: kaip išnaudoti rezultatus ateičiai
Daugelis organizatorių padaro klaidą – kai renginys baigiasi, jie tiesiog pereina prie kito. Bet būtent dabar prasideda svarbus darbas, kuris padės geriau komunikuoti ateityje.
Pasidalinkite nuotraukomis ir įspūdžiais iš renginio. Žmonės, kurie dalyvavo, norės pamatyti save nuotraukose ir pasidalins jomis. Tie, kurie nedalyvavo, pamatys, ką praleido – ir kitą kartą galbūt ateis. Bet darykite tai greitai – per dieną ar dvi po renginio, kol dar šviežias.
Padėkokite dalyviams, savanoriams, partneriams. Tai ne tik mandagumas, bet ir investicija į ateitį. Žmonės, kurie jaučiasi vertinami, norės ir toliau palaikyti jūsų veiklą.
Surinkite atsiliepimus. Nebūtinai daryti formalią apklausą (nors ir tai gali būti naudinga). Kartais pakanka paskaityti komentarus socialiniuose tinkluose arba pasikalbėti su dalyviais. Ką žmonės vertino? Kas jiems nepatiko? Ką norėtų matyti ateityje?
Analizuokite, kas veikė komunikacijoje. Kurie kanalai atvedė daugiausiai žmonių? Kurie įrašai sulaukė didžiausio dėmesio? Kokiu laiku paskelbti pranešimai veikė geriausiai? Šie duomenys neįkainojami planuojant kitą renginį.
Palaikykite ryšį su auditorija. Jei žmonės užsiprenumeravo jūsų naujienas ar dalyvavo renginyje, nepraleiskite progos palaikyti ryšį. Informuokite apie būsimus renginius, dalinkitės įdomiu turiniu, kurkite bendruomenę. Lengviau pritraukti žmogų, kuris jau kartą dalyvavo, nei visiškai naują.
Kultūrinių renginių komunikacija – tai ne vienkartinis veiksmas, o nuolatinis procesas. Kiekvienas renginys yra galimybė mokytis, tobulėti ir stiprinti ryšį su bendruomene. Geri pranešimai ne tik pritraukia žmones į konkretų renginį – jie kuria ilgalaikį susidomėjimą ir lojalumą jūsų kultūrinei veiklai. Pradėkite nuo paprastų dalykų: aiškios informacijos, nuoširdaus tono, nuoseklaus platinimo. Eksperimentuokite, stebėkite rezultatus, klausykite savo auditorijos. Su laiku rasite būdų, kurie veikia būtent jūsų bendruomenei ir jūsų renginiams. Ir nepamirškite – už kiekvieno pranešimo yra žmonės, kurie ieško prasmingų patirčių ir ryšių. Jūsų užduotis – padėti jiems tuos ryšius rasti.
