Kai siuvimo mašina pradeda kaprizuoti
Žinot, tas jausmas, kai sėdi prie siuvimo mašinos, įkvėpimo pilna, jau įsivaizduoji, kaip nuostabiai atrodys tas naujas projektas, ir staiga – mašina pradeda keistai traškėti, siūlas trūkinėja arba apskritai nieko nevyksta. Erzina iki gyvo kaulo, tiesa?
Gyvenu Vilniuje jau dešimt metų ir per tą laiką esu turėjusi tris skirtingas siuvimo mašinas. Viena buvo sena sovietinė „Čaika”, kita – vidutinės klasės Brother, o dabar turiu kompiuterizuotą Janome. Ir žinot ką? Visos jos kartais „išprotaudavo”. Bet per tuos metus išmokau, kad ne kiekvienas gedimas reiškia, jog reikia skambinti meistrams ir leisti 30-50 eurų už iškvietimą.
Dažniausiai problemos būna visai paprastos ir jas galima išspręsti per 10-15 minučių. Taip, net jei techniškai nesate labai gabus žmogus. Pasidalinsiu savo patirtimi – gal sutaupysiu jums nervų ir pinigų.
Siūlas nuolat trūkinėja – klasika, bet sprendžiama
Tai turbūt dažniausia problema, su kuria susiduriu ne tik aš, bet ir visos mano draugės, kurios siuva. Sėdi, siuvi, ir staiga – trask! Siūlas nutrūksta. Dar kartą įverti, vėl trūksta. Nori mašiną išmesti pro langą.
Pirmas dalykas, kurį darau – tikrinu viršutinį įsiūvimą. Skamba banaliai, bet 70% atvejų problema būna būtent čia. Siūlas turi eiti per VISUS vadovus ir įtempimo diskus. Kartais, kai skubame, praleidžiame kokį vadovėlį, ir siūlas tiesiog netinkamai įsitempia. Aš dabar jau automatiškai įsiveriu siūlą, bet pradžioje nuolat praleisdavau vieną mažytį vadovėlį prie įtempimo reguliatoriaus.
Antras dalykas – siūlo įtempimas. Ant mašinos yra tas mažas ratukas su skaičiais (paprastai nuo 0 iki 9). Normalus įtempimas būna apie 4-5. Jei per stipriai įtemptas – siūlas trūks, jei per silpnai – siūlė atrodys šlamštiškai. Aš paprastai testuoju ant skiautės audinio, kol randu tinkamą įtempimą.
Trečia priežastis, apie kurią retai kas pagalvoja – adata. Jei adata atšipusi ar netgi šiek tiek sulinkusi (ko akimi gal ir nematyti), ji gali karpyti siūlą. Aš dabar keičiu adatą kas 8-10 valandų siuvimo. Taip, gal tai atrodo per dažnai, bet adatos kainuoja centus, o nervai – brangiau.
Dar vienas patarimas – patikrinkite siūlo kokybę. Kartą nusipirkau pigių siūlų turguje, ir tai buvo košmaras. Siūlas buvo nelygus, su mazgeliais. Dabar perku tik patikrintų gamintojų siūlus – Gütermann ar Coats. Vilniuje juos galima rasti „Audimo namuose” arba „Siuvinių” parduotuvėje Karoliniškėse.
Mašina praledinėja dygius – nervų ėdiklis numeris vienas
Oi, tai mano asmeninis favoritas (ironiškai kalbant). Siuvi, ir staiga matai, kad kas keleri centimetrai siūlė tiesiog praleista. Audinyje lieka nesusiūtos vietos. Tai ypač erzina, kai siuvi strečą ar plonus audinius.
Pirmiausia – vėl ta pati adata. Jei ji netinkamo tipo, mašina tikrai praledinės. Yra universalios adatos, adatos triko audiniams, odai, džinsui. Aš ilgai nesupratau, kodėl mano mašina praledinėja siuvant sportinę aprangą, kol kažkas nepasakė, kad reikia specialios „stretch” adatos. Nusipirkau – ir problema išnyko kaip nebuvusi.
Antra – adatos įstatymo gylis. Taip, adatą galima įstatyti neteisingai! Ji turi būti įstumta iki galo į adatų laikiklį ir gerai priveržta. Kartą aš nepakankamai stipriai priveržiau varžtelį, adata šiek tiek pajudėjo aukštyn, ir mašina pradėjo praledinėti kas antrą dygį.
Trečia priežastis – audinio tempimas. Jei per stipriai traukiate audinį siuvimo metu (arba, priešingai, stabdote jį), mašina gali praleisti dygius. Mašina pati stumia audinį, mūsų rankos tik turi švelniai jį vesti. Aš tai supratau tik po poros metų siuvimo.
Dar vienas niuansas – mašinos apačios įtempimas. Reikia išimti šaudyklę ir pažiūrėti, ar apačios siūlas teisingai įveiktas. Yra mašinų su įstatomu šaudyklės laikikliu ir su horizontaliu šaudyklės laikikliu. Aš turiu horizontalų, ir ten siūlas turi būti įveiktas per mažą spyruoklaitę – jei jos nepraleidžiu, praledinėja garantuotai.
Mašina keistai traška ar sunkiai sukasi
Kai mano Brother pradėjo keistai traškėti, pirmiausia pagalvojau – viskas, gyvybė baigta, reikės naujos mašinos. Bet pasirodo, problema buvo visai kvaila.
Dažniausiai traškėjimas atsiranda dėl pūkų susikaupimo. Taip, tų mažyčių audinio pūkelių, kurie kaupiasi aplink šaudyklę ir dantytuką. Vilniuje oras gana sausas, ypač žiemą su centrinio šildymo radiatoriais, tai pūkai elektrizuojasi ir lipsta visur.
Aš dabar kas 3-4 siuvimo valandas valomu mašiną. Išjungiu iš elektros, išimu adatą ir spaudžiamąjį pėdelę, atidaru plokštelę aplink šaudyklę (paprastai ji atsukama arba tiesiog atsidaro) ir mažu šepetėliu (eina kartu su mašina) išvalau visus pūkus. Kartais jų ten prisirenka tiek, kad net nustebstu.
Jei mašina sunkiai sukasi, dar viena priežastis gali būti – ji tiesiog netepta. Taip, siuvimo mašinos reikia tepti! Ne visas, tiesa – modernios kompiuterizuotos dažnai būna „self-lubricating”, bet senesnes reikia tepti specialiu aliejumi. Aš tepiu savo mašiną kas 6 mėnesių. Aliejaus lašelį įlašinu į šaudyklės sritį ir kitas judančias dalis (instrukcijoje paprastai pažymėta, kur tepti).
Dar vienas patarimas – jei ilgai nesiuvate, bent kartą per mėnesį paleiskite mašiną tuščią, be audinio, kad mechanizmai nesustingtų. Mano mama paliko savo mašiną garaže visam metui, o paskui nustebo, kad ji sunkiai sukasi. Teko meistro kviesti, nes mechanizmas buvo jau rimtai „sustingęs”.
Apačios siūlas kaupiasi kamuoliu arba siūlė atrodo šlamštiškai
Tai dar viena klasika. Apverčiate audinį ir matote, kad apačioje siūlai sudaro tokį keistą kamuolį arba siūlė atrodo labai negražiai – viršutinis siūlas per laisvas arba apačios per įtemptas.
Paprastai tai reiškia, kad viršutinio ir apatinio siūlo įtempimas nesubalansuotas. Idealiu atveju, siūlai turi susipinti audinio viduryje, ne viršuje ir ne apačioje.
Pirmiausia reguliuoju viršutinį įtempimą (tas ratukas ant mašinos). Jei apačioje kaupiasi kamuoliai – viršutinis siūlas per laisvas, reikia didinti įtempimą (sukti ratuką į didesnį skaičių). Jei viršuje matosi apačios siūlas – viršutinis per įtemptas, reikia mažinti.
Bet kartais problema būna apatiniame įtempime. Šaudyklės laikiklyje (arba pačioje šaudyklėje) yra mažas varžtelis su spyruokle – tai apačios įtempimo reguliatorius. Aš prie jo prisiliečiu tik kraštutiniais atvejais, nes jį sureguliavus, paskui reikia vėl rasti tinkamą balansą. Bet kartais būtina.
Kaip reguliuoti? Labai atsargiai! Tą varžtelį pasukate labai šiek tiek (tipo 1/8 apsisukimo) į dešinę – įtempimas didėja, į kairę – mažėja. Po kiekvieno pasukimo testuoju ant audinio skiautės. Kartą aš per daug pasukau ir man užtruko pusvalandis viską grąžinti į normalią būseną.
Dar viena priežastis – netinkamai įdėta šaudyklė. Skamba kvailai, bet kartais šaudyklę įdedame šiek tiek pasukę ar neiki galo įstūmę, ir tada įtempimas būna netolygus. Reikia išimti ir įdėti iš naujo, įsitikinti, kad ji gerai „spragtelėjo” į vietą.
Mašina apskritai nesiuva – visiška panika
Gerai, tai jau atrodo rimčiau. Paspaudžiate pedalą, mašina veikia, bet adata juda aukštyn žemyn, o siūlė nesusidaro. Arba dar blogiau – mašina visai neįsijungia.
Jei mašina neįsijungia, pirmas dalykas – elektra. Taip, aš žinau, skamba kaip „ar įjungėte kompiuterį”, bet tikrai patikrinkite: ar kištukas įkištas į rozetę, ar mašinos jungiklis įjungtas, ar pedalo laidas prijungtas prie mašinos. Kartą aš pusvalandį bandžiau suprasti, kas atsitiko, kol nepastebėjau, kad pedalo laidas buvo šiek tiek ištrauktas iš mašinos lizdo.
Vilniuje kartais būna elektros svyravimų, ypač senuose namuose. Jei mašina kompiuterizuota, ji gali turėti apsaugą nuo įtampos šuolių. Kartą po audros mano mašina tiesiog „užsifiksavo”. Padėjo paprastas triukas – išjungiau iš rozetės, palaukiau 5 minutes (kad kondensatoriai išsikrautų) ir vėl įjungiau. Veikė kaip nauja.
Jei mašina veikia, bet nesiuva – patikrinkite, ar šaudyklė įdėta. Taip, kartais mes ją išimame valyti ir pamirštame įdėti atgal. Arba įdedame neteisingai. Šaudyklė turi būti įdėta taip, kad siūlas eitų teisinga kryptimi (paprastai prieš laikrodžio rodyklę).
Dar viena galimybė – mašina įjungta į tuščią režimą. Daugelis mašinų turi tokią funkciją, kai reikia pervynioti siūlą ant šaudyklės. Tada atjungiamas siuvimo mechanizmas. Paprastai tai mažas ratukas dešinėje mašinos pusėje – jei jis išsuktas arba paspaustas, mašina nesiuvs. Reikia jį įsukti atgal.
Audinio transportavimo problemos – mašina „vietoje mina”
Tai ypač erzina, kai siuvate ir pastebite, kad audinys tiesiog nejuda į priekį arba juda labai nelygiai. Dygiai susikaupia vienoje vietoje, audinys susiraukšlėja.
Pirmiausia žiūriu į dantytuką (tas dantuotas metalinis dalykas po adata, kuris stumia audinį). Jei jis nuleistas žemyn, audinys nejudės. Daugelis mašinų turi svirtelę, kuri leidžia nuleisti dantytuką – tai naudinga, kai siuvate sagas ar norite, kad audinys nejudėtų. Bet kartais atsitiktinai paspaudžiame tą svirtelę ir paskui stebimės, kodėl nieko neveikia.
Antra – spaudžiamosios pėdelės spaudimas. Jei per silpnai spaudžia, audinys gali slysti ar nejudėti. Yra ratukas ar svirtelė (priklauso nuo mašinos modelio), kuri reguliuoja spaudimą. Storesniam audiniui reikia mažesnio spaudimo, plonesniam – stipresnio. Aš paprastai laikau vidutinėje padėtyje ir keičiu tik siuvant labai storus ar labai plonus audinius.
Trečia priežastis – pūkai po dantyuku. Taip, vėl tie pūkai! Jie gali užsikimšti tarp dantytuko dantukų ir trukdyti jam normaliai veikti. Reikia išvalyti šepetėliu arba net vakuumu (aš kartais naudoju mažą rankinį dulkių siurblį).
Dar vienas niuansas – adatos ir audinio suderinamumas. Jei siuvate labai storą audinį plona adata, ji gali neįsmeigti į audinį, ir tada mašina „mina vietoje”. Reikia storesnės adatos. Aš džinsui naudoju 100 arba net 110 numerio adatą, o plonai medvilnei – 70 ar 80.
Kada vis dėlto reikia kviesti meistrą
Gerai, aš esu už savarankiškumą, bet yra situacijų, kai tikrai reikia profesionalo. Ir čia nėra ko gėdytis – kai kurie dalykai tiesiog per sudėtingi ar rizkingi bandyti pačiam.
Jei mašina daro labai garsų, metališką triukšmą ir juntate vibraciją – tai gali būti rimta mechaninė problema. Galbūt sulūžo kokia dalis viduje, atsilaisvino varžtas ar pan. Aš tokių dalykų neliečiu.
Jei mašina kompiuterizuota ir ekrane rodo klaidos kodą, kurį nerandate instrukcijoje – tikrai meistro reikia. Šiuolaikinės mašinos turi sudėtingą elektroniką, ir čia jau ne mūsų kompetencija.
Jei mašina visai neįsijungia ir jokios mano minėtos priemonės nepadeda – gali būti elektros problemos, sudegęs variklis ar pan. Tai pavojinga bandyti taisyti pačiam.
Jei mašina labai sena ir niekada nebuvo profesionaliai aptarnauta – verta pasikviesti meistrą bent kartą per kelerius metus. Jis ją išvalys, pateps, sureguliuos visus įtempimus, patikrins mechanizmus. Tai kaip automobilio techninė apžiūra.
Vilniuje yra nemažai gerų meistrų. Aš esu naudojusis „Siuvimo mašinų serviso” paslaugomis Žirmūnuose – ten vyrukas tikrai išmano savo darbą. Dar girdėjau gerų atsiliepimų apie meistrą Antakalnyje, kuris specializuojasi sovietinėmis mašinomis. Iškvietimas į namus kainuoja apie 30-40 eurų, plius dalys ir darbas. Paprastai paprasti remontai (valymas, reguliavimas) kainuoja 20-30 eurų.
Keletas patarimų, kaip išvengti gedimų ateityje
Žinot, prevencija tikrai veikia. Kai pradėjau tinkamai prižiūrėti savo mašiną, problemų sumažėjo gal 80%. Tai nėra sudėtinga, tik reikia įprasti.
Pirma – valykite mašiną reguliariai. Aš dabar turiu tokią rutiną: po kiekvieno didesnio projekto (arba kas 3-4 siuvimo valandas) išvalau pūkus aplink šaudyklę. Užtrunka 5 minutes, bet sutaupo tiek nervų.
Antra – naudokite kokybiškus siūlus ir adatas. Taip, jie šiek tiek brangesni, bet skirtumas tikrai jaučiamas. Pigūs siūlai palieka daugiau pūkų, nelygiai siuva, dažniau trūksta. Geresnė adata ilgiau išlieka aštri ir mažiau kenkia audiniui.
Trečia – keiskite adatą dažnai. Aš jau minėjau, bet pakartosiu – kas 8-10 valandų. Jei siuvate storesnius audinius – dar dažniau. Adata kainuoja 50 centų, o problemos, kurias sukelia atšipusi adata, gali kainuoti daug daugiau.
Ketvirta – laikykite mašiną uždengę, kai nesiuvate. Aš nusipirkau paprastą audinį ir pasiuvau uždangalą. Tai apsaugo nuo dulkių ir pūkų, kurie kitaip nuolat kauptųsi mašinoje. Ypač aktualu, jei turite katiną ar šunį – jų plaukai yra tikras košmaras siuvimo mašinoms.
Penkta – skaitykite instrukciją. Taip, aš žinau, niekas nenori skaityti tų storų knygelių, bet bent kartą verta perskaityti. Aš savo mašinos instrukciją perskaičiau tik po metų naudojimo ir sužinojau tiek dalykų, kurių nežinojau! Pavyzdžiui, kad mano mašina turi automatinį siūlo įvėrimo palengvinimą – būčiau sutaupius tiek nervų.
Šešta – testuokite nustatymus ant audinio skiautės prieš siuvant tikrą projektą. Visada. Ypač jei keičiate audinio tipą ar siūlo storį. Geriau praleisti minutę testuojant, nei paskui ardyti neteisingai pasiūtą siūlę.
Kai mašina tampa drauge, o ne priešu
Žinot, per tuos metus, kai siuvu, supratau, kad siuvimo mašina – tai ne tik įrankis, bet ir tam tikra prasme partneris. Reikia ją pažinti, suprasti jos „nuotaikas”, mokėti su ja bendrauti.
Kai pradėjau siūti, kiekviena problema atrodė kaip katastrofa. Dabar, kai siūlas nutrūksta ar mašina pradeda keistai garsėti, nebepulku į paniką. Paprastai žinau, kur ieškoti problemos, ir dažniausiai ją išsprendžiu per kelias minutes.
Tai sutaupė man ne tik pinigų (nebereikia kviesti meistro dėl kiekvieno mažmožio), bet ir laiko. Anksčiau, kai kažkas nutikdavo, tekdavo laukti, kol meistras ateis, paskui dar gal reikėdavo palaukti dalių. Dabar didžiąją dalį problemų sprendžiu iš karto.
Be to, kai supranti, kaip mašina veikia, pradedi ją naudoti efektyviau. Žinai, kaip sureguliuoti įtempimą skirtingiems audiniams, kaip parinkti tinkamą adatą, kaip išvengti problemų. Siuvimas tampa malonumu, o ne kova su kaprizinga technika.
Tikiuosi, kad šie patarimai padės ir jums. Nebijokite eksperimentuoti, bandyti, klysti. Blogiausia, kas gali nutikti – vis tiek teks kviesti meistrą, kaip ir būtumėte ketinę iš pradžių. Bet dažniausiai problema išsisprendžia paprasčiau, nei galvojate. Ir tas jausmas, kai pačiam išsprendžiate problemą – tikrai vertas pastangų.
