Kultūrinis tapatumas yra terminas, apibrėžiantis asmenų ar grupių sampratą apie save, kuri grindžiama kultūriniu paveldu, istorija, kalba, vertybėmis, taisyklėmis ir normomis. Tai yra savęs supratimo ir priklausymo jausmas, kuris susiformuoja per kultūrines patirtis, perimtas iš šeimos, bendruomenės, visuomenės, tautos ar etninės grupės. Kultūrinis tapatumas apima ir atspindi individo ar grupės santykį su kultūra, etnicitetas, religija, lytis, amžius, socialine klase ir kitais sociokultūriniais veiksniais.
Kultūrinis tapatumas nėra statinis arba nuolat pastovus reiškinys. Jis gali kisti ir evoliucionuoti per laiką, priklausomai nuo individo ar grupės patiriamų patirčių, iššūkių ir pokyčių. Pavyzdžiui, migracija, globalizacija, socialinė mobilumas ir kitos sociopolitinės dinamikos gali paveikti žmonių kultūrinį tapatumą, leisdami jiems formuoti ir pertvarkyti savo kultūrinius ryšius ir sampratas.
Kultūrinis tapatumas yra svarbus, nes jis padeda mums suprasti save ir kitus, formuoja mūsų požiūrį į pasaulį ir nulemia mūsų elgesį bei vertybes. Jis taip pat suteikia prasmingumo jausmą ir priklausymo jausmą, skatina socialinę sanglaudą ir padeda mums orientuotis sociokultūrinėje erdvėje.
Daugelis sociologų, antropologų ir kultūrinių teoretikų skiria dėmesį kultūriniam tapatumui, nes jis yra esminis žmogaus patirties ir socialinės struktūros aspektas. Šių disciplinų tyrinėjimai padeda mums geriau suprasti, kaip kultūrinis tapatumas formuojamas, išreiškiamas ir pakeičiamas įvairiose sociokultūrinėse aplinkybėse.
