Šeimos tradicijos atlieka svarbų vaidmenį formuojant kultūrinį tapatumą. Šeimos sukuria unikalų kultūrinį kontekstą ir perduoda įsitikinimus, vertybes ir papročius kitai kartai. Tradicijos sukuria priklausomybės jausmą ir yra atskaitos taškas, padedantis asmenims suprasti savo kultūrą. Pavyzdžiui, šeimose gali būti švenčiamos religinės šventės arba laikomasi konkrečių maisto produktų vartojimo įpročių. Šie papročiai sudaro unikalų kiekvienos šeimos kultūrinį identitetą.
Šeimos tradicijos taip pat gali padėti puoselėti tvirtus šeimos narių ryšius. Bendra patirtis dažnai prisimenama su meile ir perduodama iš kartos į kartą. Šie bendri prisiminimai sukuria šeimos nariams pažįstamumo ir ryšio jausmą, net jei jie gyvena už daugybės kilometrų vienas nuo kito. Todėl šeimos tradicijos gali būti paguodos ir ryšio šaltinis net tada, kai šeimos nariai fiziškai negali vienas kito aplankyti.
Šeimos tradicijos taip pat gali padėti sukurti bendrumo jausmą su žmonėmis, nesusijusiais su artimiausia šeima. Pavyzdžiui, jei šventė kasmet švenčiama vienodai, prie šventės gali prisijungti ir kitos kaimynystėje gyvenančios šeimos ir draugai. Tai gali padėti nutiesti tiltus bendruomenėje ir sustiprinti priklausymo ir draugystės jausmą.
Šeimos tradicijos yra svarbios dėl daugelio priežasčių. Jos ne tik suteikia paguodos, ryšio ir pažinties šaltinį, bet ir yra svarbus atskaitos taškas, padedantis suprasti savo kultūrinį tapatumą. Jos taip pat gali suteikti galimybę šeimoms susiburti ir užmegzti tvirtus tarpusavio ryšius, taip pat ir su platesne bendruomene. Todėl šeimos tradicijų šventimas gali būti veiksmingas būdas stiprinti šeimos ryšius ir puoselėti kultūrinį tapatumą.
